Netekus artimo asmens dažnai pamirštama apie griežtai įstatymais reglamentuotą paveldėjimo procedūrą ir jos ypatybes. Paveldėjimo procedūros nesilaikymas arba ne savalaikis atlikimas lemia ne tik papildomas išlaidas, skirtas tinkamai priimti palikimą, tačiau neretai ir konfliktus su kitais įpėdiniais, pretenduojančiais į palikimą. Svarbu atsižvelgti ne tik į teisės aktuose reglamentuojamą paveldėjimo procedūrą, tačiau ir į kitus svarbius praktinius aspektus. Paprastai įpėdiniams kyla klausimai, susiję su tinkamu palikimo priėmimu, terminu priimti palikimą, ar įpėdinis tampa atsakingas už palikėjo skolas ir pan. Verslo teisės kontora D LEGALS pateikia aktualią praktinę informaciją, susijusią su paveldėjimo teisiniais santykiais ir veiksmais, kuriuos būtina atlikti siekiant paveldėjimo procesą užbaigti greitai, išvengti papildomų rūpesčių bei galimų konfliktų.

Per kiek laiko reikia priimti palikimą, kokios pasekmės atsiranda praleidus terminą?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.50 str. 3 d. nustato, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Per nustatytą terminą testamentiniams ar įstatyminiams įpėdiniams būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Neretai apie palikimo priėmimo terminą yra pamirštama ir per nustatytą terminą nespėjama kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad nustatyto termino palikimui priimti praleidimas nėra užkertantis ar panaikinantis galimybę asmenims paveldėti turtą. Vadovaujantis LR CK 5.57 str. teismas gali atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Asmuo, siekiantis atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismai, spręsdami termino atnaujinimo klausimus, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, susijusių su tuo, ar įpėdiniui buvo pranešta apie palikimo atsiradimą, kokia yra įpėdinio sveikatos būklė, gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas ir kitos svarbios aplinkybės, kurios užkirto kelią įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teisę dėl palikimo priėmimo. Žinoma, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą atsižvelgiama į tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai. Teismui teikiamas pareiškimas privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, aiškiai apibūdintomis faktinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis termino praleidimą.

Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet terminas palikimui priimti atnaujinamas terminą praleidus šešis ar net devynis mėnesius. Svarbu atsižvelgti į tai, kad tokie atvejai yra pakankamai reti ir susiję su tam tikromis aplinkybėmis, kuomet paaiškėja, kad asmenys neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie atsiradusį palikimą ir negalėjo jo priimti, pavyzdžiui, buvo išvykę į ilgalaikę tarnybą užsienyje, nepalaikė ryšių su artimaisiais. Kiekvienu konkrečiu palikimo termino praleidimo atveju svarbu įvertinti reikšmingas aplinkybes, turimus ar gautinus įrodymus, terminą praleidusio įpėdinio asmenines savybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nors palikimo atsiradimas paprastai reiškia didelius dvasinius išgyvenimus, patariame nepamiršti palikimo priėmimo termino ir laiku kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Atkreipiame dėmesį, kad palikimo priėmimo procedūra nėra ilgai trunkanti, jei reikiamais notarui pateikti dokumentais pasirūpinama iš anksto.

Turto paveldėjimas pagal įstatymą, ką svarbu žinoti apie įpėdinių eiles?

Palikėjui nesudarius testamento turtas paveldimas LR CK numatytais įstatyminio paveldėjimo pagrindais. Turtą pagal įstatymą paveldi įpėdiniai. Teisę paveldėti turi fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Turtas paveldimas vadovaujantis LR CK 5.11 str. įtvirtintas paveldėjimo pagal įstatymą eiles: pirmi paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), nesant jų – vaikaičiai arba tėvai. Trečia eile palikimą paveldi palikėjo seneliai arba provaikaičiai, ketvirta – broliai, seserys, proseneliai, penkta – sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, šešta – pusbroliai ir pusseserės. Kiekvienos eilės įpėdinai įgyja teisę paveldėti turtą tik tada, jei pirmiau esančios eilės įpėdiniai atsisakė arba nepriėmė palikimo, taip pat ir tais atvejais, kuomet iš jų atimta paveldėjimo teisė. Neatsiradus nei vienam iš paveldėjimo teisę turinčių asmenų, turtą paveldi Lietuvos valstybė, o turtą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pažymėtina, kad egzistuoja paveldėjimas atstovavimo teise, kuris suteikia galimybę, turėjusiam paveldėjimo teisę įpėdiniui jau nesant gyvam, turtą, tokia pat dalimi, paveldėti jo vaikams. Paveldėti atstovavimo teise taip pat gali ir palikėjo vaikaičiai bei provaikaičiai. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi LR CK įtvirtinta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti pagal atstovavimo teisę – vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Vaikaičiai pagal CK 5.11 str. 1 d. 2 p. paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų.

Esant situacijai, kuomet palikėjo vaikams, sutuoktiniui, tėvams, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, minėti asmenys turi teisę į pusę palikimo dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad ši teisė į privalomąją palikimo dalį išlieka, net jei palikėjas testamentu jiems nepalieka jokio turto.

Asmens įgaliojimas palikimo priėmimo klausimams spręsti

Neretai susiklosto situacija, kuomet per LR CK nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, įpėdinis neturi galimybės faktiškai to padaryti, pavyzdžiui, yra išvykęs arba gyvena užsienyje. Esant tokiai kliūčiai, įpėdinis gali pasinaudoti įgaliojimo išdavimo procedūra ir veikdamas per įgaliotą asmenį, priimti palikimą. Užsienyje esančiam įpėdiniui norint priimti palikimą ir išvengti papildomų kelionės išlaidų, galima kreiptis į užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos ambasadą ir sudarytį įgaliojimą tam tikram asmeniui atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu palikėjo vardu. Jei palikėjas gyvena Lietuvoje, jis gali kreiptis į notarą, kuris sudarys ir patvirtins įgaliojimą. Įgaliotinis gavęs įgaliojimo originalą, galės atlikti visus įgaliojime numatytus veiksmus įgaliotojo (įpėdinio) vardu.

Testamento ginčijimo pagrindai

Net ir kreipiantis dėl palikimo priėmimo nepraleidus įstatyme numatyto termino, pasitaiko atvejų, kuomet įpėdiniai nustemba sužinoję, kad palikėjas yra sudaręs testamentą. Paprastai tai sukelia daug nemalonių emocijų, ypatingai tuomet, kai testamentu visas palikimas yra paliekamas giminystės ryšiais su testatoriumi nesusijusiems asmenims. Svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas nėra viešai prieinamas dokumentas, o testatoriaus valia yra ypatingai gerbiama ir saugoma įstatymais. Vis tik, jei įpėdiniai yra įsitikinę, kad testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios arba tai, kad testamentas yra suklastotas, verta apsvarstyti galimybę tokį testamentą ginčyti.

Pirmiausia, derėtų atkreipti dėmesį, kad testamento ginčijimo procesas inicijuojamas tik teismine tvarka. Ginčyti testamentą gali tik tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais (LR CK 5.17 str. 1 d.). Testamentas gali būti ginčijamas šiais pagrindais: (1) testamentas neatitinka tikrosios palikėjo valios; (2) testamentą sudarė neveiksnus asmuo; (3) testamentas yra suklastotas; (4) testamento turinys yra neteisėtas ar nesuprantamas. Ginčijant testamentą yra įrodinėjamos skirtingos aplinkybės. Į procesą neretai įtraukiami liudytojai – asmenys, pažinoję palikėją, jį gydę gydytojai ir kt. Paprastai tokio pobūdžio bylose yra prašoma skirti teismo ekspertizę dėl testamento tikrumo, testatoriaus veiksnumo testamento sudarymo metu. Atkreipiame dėmesį, kad testamento ginčijimas nėra paprastas procesas, tačiau egzistuojant pagrįstoms abejonėms ir esant pakankamai įrodymų, testamentas gali būti sėkmingai pripažintas negaliojančiu. Tokiu atveju, palikimas paveldimas pagal ankščiau aptartą, LR CK 5.11 str. numatytą, paveldėjimo pagal įstatymą, eilę.

Disponavimas paveldėtu turtu

Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradeda valdyti paveldėtą turtą arba per trijų mėnesių terminą palikimui priimti su pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Tačiau nei viena iš minėtų palikimo priėmimo galimybių nesuteikia įpėdiniui teisės visapusiškai disponuoti paveldėtu turtu. Ši teisė įgyjama gavus paveldėto turto liudijimą, kurį išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti įgyjamas dviem būdais:

(1) Per trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu užregistruoti palikimo priėmimo faktą. Suėjus palikimo priėmimo terminui šis įpėdinis gali kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėto turto liudijimą.

(2) Įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipus į notarą su prašymu šį faktą užregistruoti, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tik po to, kai teismas nustato juridinį faktą – paveldėjimą pradėjus turtą faktiškai valdyti. Šiuo atveju įpėdinis turi įrodyti, kad aktyviai valdė paveldėtą turtą, pavyzdžiui, atliko paveldėtų patalpų remonto darbus, prižiūrėjo palikėjo gyvulius, dirbo žemės ūkio darbus, mokėjo mokesčius ir pan. Iš esmės įpėdinis privalo įrodyti, kad turtą valdė kaip savo. Teismui nustačius juridinį faktą, įpėdinis gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėto turto liudijimą.

Palikimo atsisakymas ir teisinės pasekmės

Priimdamas palikimą įpėdinis paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo turtines prievoles (skolas). Asmenims aktualu sužinoti ar palikėjas turėjo finansinių įsipareigojimų, kokia yra jų apimtis. Tai galima sužinoti kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti vykdomąjį pavedimą paveldimo turto apyrašui sudaryti. Paveldimo turto apyraše aptariamas visas palikėjo turėtas turtas bei turtinės prievolės. Gavęs paveldimo turto apyrašą įpėdinis turi galimybę pasirinkti: priimti palikimą su visais paveldimo turto apyraše nurodytais turtiniais įsipareigojimais arba atsisakyti paveldėti turtą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nusprendus paveldėti turtą su paveldimo turto apyrašu, visi palikėjo finansiniai įsipareigojimai ir skolos bus vykdomi tik iš paveldėto turto. Nusprendus atsisakyti palikimo, įpėdinis, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Atlikdamas šį veiksmą, taip pat kaip ir nepriimdamas palikimo, įpėdinis praranda galimybę paveldėti turtą, tačiau nepriėmęs palikimo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti (jeigu jis jau praleistas) palikimo priėmimo terminą ir priimti palikimą, o atsisakydamas palikimo tokios galimybės netenka.