Sparčiai besivystant naujoms verslo kryptims, daugėja naujų registruojamų prekių ženklų. Teismų praktikoje vis dažniau nagrinėjami prekių ženklų panašumo ir tapatumo klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo įdomią situaciją, susijusią su prekių ženklų pripažinimu panašiais. Bylos ginčo objektas ­– žinomas automobilių oro gaiviklių prekės ženklas – WUNDER-BAUM.

Faktinės bylos aplinkybės. Ieškovui, sukūrusiam popierinius oro gaiviklius automobiliams, priklauso du prekių ženklai: nacionalinis figūrinis prekių ženklas WUNDER-BAUM ir Europos Bendrijos vaizdinis figūrinis, eglutės formos, prekių ženklas. Šie oro gaivikliai gaminami ir platinami visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ieškovas pastebėjo, kad atsakovas Lietuvoje reklamuoja ir pardavinėja lapuočio medelio formos automobilių oro gaiviklius ,,Forest Fresh“. Ieškovo teigimu atsakovo oro gaivikliai klaidinamai panašius į ieškovo prekių ženklus.

Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovo nacionalinį prekių ženklą WUNDER-BAUM ir Europos Bendrijos vaizdinį prekių ženklą plačiais žinomais Lietuvoje, uždraudė atsakovui savo komercinėje veikloje naudoti medelio formos prekių ženklus oro gaivikliams „Forest Fresh“ žymėti, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovui priklausančius prekių ženklus.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas ir jį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktos vartotojų apklausos neįrodo jo prekių ženklo plataus žinomumo Lietuvos Respublikoje. Buvo apklausiami tik tie vartotojai, kurie žinojo WUNDER-BAUM prekės ženklą ir tik 11 procentų respondentų apklausoje nurodė ieškovo Bendrijos prekių ženklą siejantys su ieškovo Bendrijos prekių ženklo licenciatu, nors ryšys tarp prašomo pripažinti plačiai žinomu prekių ženklo, vartotojo ir gamintojo yra itin svarbus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad prekių ženklus sudaro skirtingų formų medžių piešiniai ir žodinių elementų prasmės, todėl semantiškai jie nėra tapatūs. Taigi, buvo padaryta išvada, jog nors lyginamuosius prekių ženklus ir sudaro medžių siluetai, tačiau šie ženklai turi esminių skirtumų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Teismas pažymėjo, kad: (i) siekiant prekės ženklo pripažinimo plačiai žinomu, neužtenka vien to fakto, kad vartotojai atpažįsta konkretų prekių ženklą. Vartotojai turi jį sieti su konkrečiu gamintoju. Platus žinomumas neturi apsiriboti tik tuo, kad prekių ženklas yra gerai žinomas tam tikram vartotojų ratui, toks ženklas turi būti žinomas didelei daliai visuomenės, tiek naudojančios atitinkamos grupės prekes ar paslaugas, tiek jų nenaudojančios; (ii) ieškovo prekių ženklai yra sudaryti iš eglutės formos piešinio, o atsakovo prekių ženklą sudaro lapuočio medžio piešinys. Pripažintina, kad lyginamieji prekių ženklai gali kelti panašias asociacijas, tačiau skirtingi medžių piešiniai (eglė ir lapuotis), skirtingi žodiniai užrašai lemia, jog negalima daryti išvados dėl klaidinamo panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės. Kaip išaiškinta ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95, vien tik asociacijos faktas <…> nėra pakankamas daryti išvadą dėl suklaidinimo galimybės. Kitaip tariant, nors visuomenės suklaidinimo galimybė apima ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, tačiau vien tik asociacija nėra pakankama daryti išvadą dėl suklaidinimo galimybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad plataus žinomumo sąvoka, kai ji siejama su prekės ženklu, turi būti vartojama plačiąja prasme. Aptardamas klausimą dėl prekių ženklų panašumo teismas pažymėjo, kad prekės ženklų panašumas (šiuo atveju abu prekės ženklai buvo medžio formos) nėra pripažįstamas tapatumu ir neužkerta kelio sėkmingam tokių prekės ženklų naudojimui.