Prekyba internetu palengvina asmenims prekių pasiekiamumą, leidžia apsipirkti iš bet kurio pasaulio taško, naudojantis įvairiais elektroniniais prietaisais. Jau tapo įprasta, kad kai kurios parduotuvės veikia tik virtualioje erdvėje. Įvairių sričių prekybininkai vis sparčiau orientuojasi ir ieško naujų būdų kaip pateikti savo prekes ar paslaugas virtualioje erdvėje. Prekyba užsiimantys ar ketinantys tuo užsiimti asmenys neretai susimąsto apie savo parduotuvių plėtimą – internetinės parduotuvės kūrimą.

Siekiant užsiimti prekyba internetu, svarbu nuspręsti, kokia verslo forma tai bus atliekama. Šiuo atveju galima rinktis vykdyti veiką pagal verslo liudijimą, individualios veikos pažymą arba steigti juridinį asmenį.

Lietuvos Respublikos verslo liudijimo išdavimo gyventojams taisyklėse numatyta, kad gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą veikloms „Išnešiojamoji ar išvežiojamoji prekyba tik ne maisto produktais“ arba ,,Išnešiojamoji ir išvežiojamoji prekyba“, gali šia veikla užsiimti pats arba leisti tai daryti savo šeimos nariams, juos įrašydamas verslo liudijime. Išvežiojamąja ir išnešiojamąja prekyba laikoma mažmeninė prekyba, kai prekės gyventojams išvežiojamos autotransporto priemonėmis (priekabomis, parduotuvėmis, vežimėliais) arba išnešiojamos krepšiais. Taigi vykdant veiklą pagal verslo liudijimą, parduodamos prekės gali būti reklamuojamos internetinėse parduotuvėse, tačiau jas pristatyti pirkėjui turi pats pardavėjas arba jo šeimos nariai, kurie įrašyti verslo liudijime.

Asmuo, užsiimantys elektronine komercija (tęstine savarankiška veikla siekiant ekonominės naudos), kai prekės pirkėjams pristatomos ne tik asmeniškai išnešiojant, bet ir kitais būdais (siunčiant paštu ar per kurjerių tarnybas), turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą arba įsteigti juridinį asmenį. Pajamos iš elektroninės prekybos veiklos, kuri vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, apmokestinamos 5 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pažymėtina, kad 5 procentų pajamų mokestis skaičiuojamas ir mokamas nuo apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, t.y. iš gautų pajamų atėmus toms pajamoms uždirbti patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojas per metus uždirbęs 10000 Eur individualios veiklos pajamų ir patyręs 3000 Eur su tų pajamų uždirbimu susijusių išlaidų, pajamų mokestį turėtų mokėti nuo 7000 Eur. Visos išlaidos privalo būti pagrįstos dokumentais. Kiti mokesčiai, kurios privalo mokėti veiklą, pagal individualios veiklos pažymą vykdantis asmuo: valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Prekybos internetu verslas gali būti vykdomas ir įsteigus juridinį asmenį. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2500 Eur. Ne mažiau svarbu ir tai, kad veiklos vykdymui yra būtinas vienasmenis valdymo organas – vadovas. Bendrovės buhalterinę apskaitą privalo prižiūrėti buhalteris arba buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Taigi ši veiklos forma yra palanki siekiant vykdyti didelio masto veiklą. Kitas galimas verslo vykdymo formos variantas yra mažosios bendrijos steigimas. Ši verslo forma yra itin palanki smulkiam verslui, nes jos steigimui nereikalingas minimalus įstatinio kapitalo dydis, bendrijos steigėjams galima įnešti nepiniginius įnašus, yra supaprastintas mažosios bendrijos valdymas – nebūtinas vadovas ir buhalteris, mažosios bendrijos nariai gali dirbti bendrijoje nesudarydami darbo sutarčių, vedama supaprastinta buhalterinė apskaita.

Siekiant vykdyti internetinės prekybos veiklą svarbu įsitikinti ar internetinis puslapis, kuris bus naudojamas informacijos apie prekes talpinimui atitinka bendruosius internetiniams puslapiams keliamus reikalavimus t.y. užtikrinti perkančių asmenų duomenų apsaugą, pateikti tikrovę atitinkančią ir išsamią informaciją apie parduodamas prekes. Jeigu siekiama prekybą internetu vykdyti tarptautiniu mastu, svarbu pasirūpinti, kad internetinis puslapis atitiktų tarptautinei prekybai internetu keliamus reikalavimus – vartotojui turi būti užtikrintas kalbos keitimas, galimybė atsiskaityti kitoje valstybėje išduota banko kortele ir pan.

Norint pradėti prekiauti vaikiškais rūbais internetu reikia pasirūpinti, kad parduodami gaminiai atitiktų bendruosius, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme numatytus, reikalavimus t.y. prekės turi būti saugios, vartotojams turi būtų suteikiama galimybė susipažinti su gamintojo pateikta bei kita svarbia, su preke susijusia informacija, kuri gali turėti reikšmės vartotojo apsisprendimui dėl prekės įsigijimo. Sužinojus, kad parduodama prekė nesaugi, pardavėjas privalo informuoti apie tai vartotojus bei stabdyti prekybą tokia preke (Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 9 straipsnis). Kadangi siekiama prekiauti vaikams skirtomis prekėmis, svarbu, kad jos atitiktų reikalavimus, kuriuos nustato Europos standartas EN 14682 „Vaikiškų drabužių sauga. Vaikiškų drabužių virvelės ir įveriamos virvelės. Techniniai reikalavimai“.

Dėl pradėtos vykdyti veiklos nutraukimo pasakytina, kad pasirinkus atidaryti internetinę parduotuvę ir veikiant kaip fiziniam asmeniui t.y. pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, veiklą bet kuriuo metu galima nutraukti kreipiantis į Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją. Kadangi fiziniai asmenys veikdami pagal individualios veiklos pažymą, už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu, tai nutraukus tokią veiką, visi iki jos nutraukimo atsiradę finansiniai įsipareigojimai turi būti visiškai įvykdyti. Įsiteigus juridinį asmenį veiklos nutraukimas yra sudėtingesnis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 str. 1d. juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Daugiau informacijos apie juridinio asmens pabaigą rasite Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.